Comparing Formulaicity of Learner Writing through Phrase-Frames: A Corpus-Driven Study of Lithuanian and Polish EFL Student Writing

Learner corpus research continues to provide evidence of how formulaic language is (mis)used by learners of English as a foreign language (EFL). This paper deals with less investigated multi-word units in EFL contexts, namely, phrase-frames (Fletcher 2002- 2007), i.e. sets of n-grams identical except for one word (it is * to, in the * of). The study compares Lithuanian and Polish learner writing in English in terms of phrase-frames and contrasts them with native speakers. The analysis shows that certain differences between Lithuanian and Polish learners result from transfer from their native languages, yet both groups of learners share many common features. Most importantly, the phrase-frame approach highlights structural peculiarities of learner writing which are otherwise difficult to capture

Užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų tematika: klausymo ir skaitymo užduočių analizė

The article describes an attempt to analyze content coverage of the Listening and Reading Papers of the national foreign languages’ (English, French, German and Russian) examinations in Lithuania. The research project was specifically focused on the test papers of the main examination sessions administered in the country in 2002–2005 and the examination syllabus.The results of the analysis reveal certain tendencies in the selection and exploitation of topics included in the examination syllabus. It is also argued that texts used in the tasks of receptive language skills of the four tested languages have a different proportion and varying density of low frequency lexical items which create the topic of the text and contribute to the test difficulty. It is therefore proposed that a set of explicit criteria for texts used in listening and reading tests of certain level should be developed to ensure consistency of thematic expression

Benchmarking performances of L2 spoken Lithuanian produced by young learners

The Common European Framework of Reference (CEFR), widely recognized as one of the most important documents in foreign language teaching, defines the levels of communicative language proficiency. The common points of reference are primarily meant to assist foreign language teachers and test developers striving to adhere to a unified understanding of CEFR levels. Yet it is not uncommon among practitioners to claim a particular level of a task, text or sample of learner performance drawing merely on their individual experience and intuition, with only limited knowledge of the original descriptor scales. The main purpose of this paper is to describe general procedures for relating foreign language tests and learner performances to the CEFR as they are prescribed by the Association of Language Testers in Europe (ALTE). The five stages of the linking process are familiarisation, specification, standardisation training and benchmarking, standard setting and validation. While the full implementaion of the linking process is a complex undertaking mostly applied in the context of high stakes examinations, certain stages of the linking process could be implemented by individual language schools and programmes. Benchmarking is one of such stages. It involves identification of illustrative learner performances for different proficiency levels. This is a stage which also has its relevance in daily teaching practice and could be easily incorporated in routine assessment procedures thus increasing foreign language teachers' awareness of CEFR levels. Therefore the discussion of the formal linking procedures in this paper is followed by a demonstration of an exercise in benchmarking. It is meant to acquaint the Lithuanian readers with the complexity of the linking process and encourage a more principled approach to level allocations. The exercise in alignment with CEFR level decribed here involves L2 spoken Lithuanian produced by five foreign learners of young age. Sample performances were taken from a corpus of L2 Lithuanian compiled within the XXX project. Since the subjects are children of 11–12 years, another important challenge in the alignment with the CEFR is children's maturity and the necessary adaptation of CEFR descriptors for young learners. Qualitative analysis of five learner samples offers a number of insights into practicalities of linking procedures and discusses ways to ensure reliability and objectivity

Jei tai nepakartojama, ar tai patikimas mokslas? Atviras laiškas apie tyrimų kartojimo svarbą kiekybiniuose tyrimuose

The idea of this paper arose in a reading group of several colleagues at the Faculty of Philology of Vilnius University after a discussion of a review article published by the editors of Language Teaching. Titled ‘Replication studies in language learning and teaching’ (2008), the paper focuses on replication studies and argues that they should be promoted and valued no less than original research. The participants of the reading group agreed that replication studies, understood here primarily as replications of quantitative research, are indeed an important issue that could be of interest to the broader community of applied linguists in Lithuania. The present paper argues that attempts to replicate earlier studies, which are very scarce or non-existent in Lithuania, deserve more attention both from novice and mature researchers. Replications are particularly valuable in developmental studies where replicating a study over a period of time allows the researcher to obtain data for continued analysis. Furthermore, a replication of a published study that deals with data collected in one country offers an opportunity to verify its findings in a different context and this way consolidates our understanding of phenomena under study. Finally, replication is an invaluable learning method to a novice linguist, be it a senior undergraduate or postgraduate student. Thus the authors of this paper would like to promote the idea of replication research in our community as well as encourage everyone interested make use of the increasingly growing amount of open access data available on the internet

Collocations with High Frequency Verbs in Learner English: Lithuanian Learners vs Native Speakers. Didelio dažnumo anglų kalbos veiksmažodžių kolokacijos besimokančiųjų kalboje: lyginamasis lietuvių ir gimtakalbių kalbos tyrimas

Straipsnyje pristatomas anglų kaip užsienio kalbos besimokančiųjų lietuvių studentų kolokacinės kompetencijos tyrimas. Tyrimo medžiagą sudaro veiksmažodžio-daiktavardžio (tiesioginio pa­pildinio) sintaksinio modelio kolokacijos, išrinktos iš argumentacinių rašinių tekstyno (LICLE), kurį sudaro pažengusiųjų lygio rašiniai. Šio tekstyno tyrimo rezultatai lyginami su medžiaga, su­rinkta išanalizavus panašaus pobūdžio gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašinių tekstyną (LOC­NESS). Medžiagos analizė rodo, kad gimtakalbių ir negimtakalbių kolokacijų vartojimas skiriasi tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Gimtakalbių tekstyne rastos kolokacijos dažniau vartojamos akademinėje anglų kalboje, o lietuvių studentų rašiniuose dažniau ir taisyklingiau vartojamos sa­kytinei anglų kalbai būdingos kolokacijos. Kolokacijos vartojimo klaidos, rastos LICLE tekstyne, dažniausiai randasi dėl gimtosios kalbos įtakos

Leksinės samplaikos svetimkalbių ir gimtakalbių vartotojų rašytinėje anglų kalboje

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of the study may also be relevant to the field of language testing

Leksinių samplaikų vartojimas mokinių kalboje: kontrastinis lietuvių ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų kalbos tyrimas

Corpus studies of recurrent word sequences, also known as lexical bundles, have outlined new directions in ELT/EFL research. The fact that naturally produced English consists of prefabricated multi-word units gave rise to the question of chunkiness in learner language. This study was thus designed to compare and contrast language produced by learners of three different levels of proficiency in terms of the use of lexical bundles. The analysis of lexical bundles retrieved from three corpora of written learner English showed that many more different bundles were established in the corpora representing less proficient learners which is interpreted as an indication of a more limited lexical repertoire which leads to more repetition. Furthermore, structural and functional analysis of lexical bundles showed that the language of non-native learners bears more resemblance to spoken English than the language of native speakers. These findings may be particularly useful to EFL practitioners as they seem to give new insights into the development of learner language.Leksinių samplaikų arba pasikartojančių žodžių sekų tyrimai anglų lingvistikoje atvėrė naujų tyrimo krypčių anglų kaip svetimosios kalbos studijoms. Tekstynų tyrinėjimai parodė, jog autentiškoje anglų kalboje itin dažnai pasitaiko pasikartojančių žodžių sekų, kurios produkuojant kalbą atkuriamos kaip nedalomi vienetai. Todėl tikėtina, jog kintant kalbos vartotojų pasiekimams tokių sekų kiekis ir pobūdis jų kalboje taip pat gali kisti. Straipsnyje pristatomas kontrastinis mokinių kalbos (angl. learner language) tekstynų tyrimas, analizuojantis leksinių samplaikų vartojimą skirtingų pasiekimo lygių mokinių kalboje. Keliama hipotezė, kad samplaikų vartojimo skirtumai gali lemti kokybinius įvairių lygių mokinių kalbos skirtumus. Tyrimo duomenys rinkti iš trijų tekstynų, kurių du (AFK1 ir LICLE tekstynai) reprezentuoja lietuvių gimtosios kalbos mokinių rašytinę anglų kalbą, o trečiasis (LOCNESS) – gimtakalbių anglų kalbos mokinių kalbą. Tyrimo rezultatai parodė, jog tekstynai skiriasi tiek pagal juose nustatytų samplaikų kiekį, tiek pagal vyraujančius struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus, apibrėžiamus pagal Biber ir kt. (2004) ir Biber (2006) taksonomijas. Žemesnio pasiekimų lygio mokiniai vartoja gerokai daugiau samplaikų, o tai rodo, jog jų kalboje yra daugiau pasikartojančios leksikos negu gimtakalbių mokinių kalboje, kuri laikytina leksiškai turtingesne. Be to, pagal struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus lietuvių mokinių kalba turi daugiau sakytinės anglų kalbos bruožų negu gimtakalbių mokinių kalba

Didelio dažnumo anglų kalbos veiksmažodžių kolokacijos besimokančiųjų kalboje: lyginamasis lietuvių ir gimtakalbių kalbos tyrimas

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] Analysis of learner language, or interlanguage, produced by learners of different mother tongues has many implications for the theory and practice of teaching/learning English as a foreign language (EFL). The aim of the present research is to analyse collocational competence, of Lithuanian learners of English. The study was designed as a pilot study to analyse the learners’ ability to produce collocations with high-frequency verbs, i.e. HAVE, DO, MAKE, TAKE and GIVE, and compare it with data from a comparable corpus of native speakers of English. It is assumed here that similar studies can shed light on the specific difficulties that Lithuanian learners of English face and contribute to the enhancement of teaching and learning outcomes. [...][straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Straipsnyje pristatomas anglų kaip užsienio kalbos besimokančiųjų lietuvių studentų kolokacinės kompetencijos tyrimas. Tyrimo medžiagą sudaro veiksmažodžio-daiktavardžio (tiesioginio pa­pildinio) sintaksinio modelio kolokacijos, išrinktos iš argumentacinių rašinių tekstyno (LICLE), kurį sudaro pažengusiųjų lygio rašiniai. Šio tekstyno tyrimo rezultatai lyginami su medžiaga, su­rinkta išanalizavus panašaus pobūdžio gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašinių tekstyną (LOC­NESS). Medžiagos analizė rodo, kad gimtakalbių ir negimtakalbių kolokacijų vartojimas skiriasi tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Gimtakalbių tekstyne rastos kolokacijos dažniau vartojamos akademinėje anglų kalboje, o lietuvių studentų rašiniuose dažniau ir taisyklingiau vartojamos sa­kytinei anglų kalbai būdingos kolokacijos. Kolokacijos vartojimo klaidos, rastos LICLE tekstyne, dažniausiai randasi dėl gimtosios kalbos įtakos

Lexical bundles in learner language: Lithuanian learners vs. native speakers. Leksinių samplaikų vartojimas mokinių kalboje: kontrastinis lietuvių ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų tyrimas

Corpus studies of recurrent word sequences, also known as lexical bundles, have outlined new directions in ELT/EFL research. The fact that naturally produced English consists of prefabricated multi-word units gave rise to the question of chunkiness in learner language. This study was thus designed to compare and contrast language produced by learners of three different levels of proficiency in terms of the use of lexical bundles. The analysis of lexical bundles retrieved from three corpora of written learner English showed that many more different bundles were established in the corpora representing less proficient learners which is interpreted as an indication of a more limited lexical repertoire which leads to more repetition. Furthermore, structural and functional analysis of lexical bundles showed that the language of non-native learners bears more resemblance to spoken English than the language of native speakers. These findings may be particularly useful to EFL practitioners as they seem to give new insights into the development of learner language. ------ Leksinių samplaikų arba pasikartojančių žodžių sekų tyrimai anglų lingvistikoje atvėrė naujų tyrimo krypčių anglų kaip svetimosios kalbos studijoms. Tekstynų tyrinėjimai parodė, jog autentiškoje anglų kalboje itin dažnai pasitaiko pasikartojančių žodžių sekų, kurios produkuojant kalbą atkuriamos kaip nedalomi vienetai. Todėl tikėtina, jog kintant kalbos vartotojų pasiekimams tokių sekų kiekis ir pobūdis jų kalboje taip pat gali kisti. Straipsnyje pristatomas kontrastinis mokinių kalbos (angl. learner language) tekstynų tyrimas, analizuojantis leksinių samplaikų vartojimą skirtingų pasiekimo lygių mokinių kalboje. Keliama hipotezė, kad samplaikų vartojimo skirtumai gali lemti kokybinius įvairių lygių mokinių kalbos skirtumus. Tyrimo duomenys rinkti iš trijų tekstynų, kurių du (AFK1 ir LICLE tekstynai) reprezentuoja lietuvių gimtosios kalbos mokinių rašytinę anglų kalbą, o trečiasis (LOCNESS) – gimtakalbių anglų kalbos mokinių kalbą. Tyrimo rezultatai parodė, jog tekstynai skiriasi tiek pagal juose nustatytų samplaikų kiekį, tiek pagal vyraujančius struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus, apibrėžiamus pagal Biber ir kt. (2004) ir Biber (2006) taksonomijas. Žemesnio pasiekimų lygio mokiniai vartoja gerokai daugiau samplaikų, o tai rodo, jog jų kalboje yra daugiau pasikartojančios leksikos negu gimtakalbių mokinių kalboje, kuri laikytina leksiškai turtingesne. Be to, pagal struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus lietuvių mokinių kalba turi daugiau sakytinės anglų kalbos bruožų negu gimtakalbių mokinių kalba